Agresyvų elgesį skatinantys veiksniai II dalis

Agresyvų elgesį skatinantys veiksniai II dalis (8)

Aštuntoje dalyje baigsime aptarimą kas iššaukia vaikų agresiją ir kokie jai veiksniai įtakoja. Todėl galėsite galutinai susipažinti šia skiltimi.

Visuomenės informavimo priemonės formuoja išorinio pasaulio sampratą, požiūrį į įvairius reiškinius, elgesio normas, vertybių sistemą. Tai populiarus ir lengvai prieinamas laisvalaikio praleidimo šaltinis. Agresyvumo demonstravimas kartais tapatinamas su agresyvių herojų elgesiu, tuo parodant pranašumą prieš konkurentus. Smurtinio turinio filmai dažnai veikia vaikų elgesį ir skatina mėgdžioti, šitaip identifikuojantis su veikėjais. Atsiranda agresyvios mintys, idėjos, tokie vaizdiniai dažnai provokuoja tikrovišką elgesį, taigi ,,agresyvios mintys gali būti faktiškosios agresijos įvadas“ (Suslavičius, 1995, p.96). Kaip nurodo V. Jankauskaitė, agresyvaus turinio filmus mėgstantys vaikai jau yra pažeisti aplinkos. Trūkstamą dėmesį jie kompensuoja žiūrėdami televizorių vietoje artimųjų bendravimo (Jankauskaitė, 1998, p.56). Informavimo priemonės taip pat daro įtaką agresyviam paauglių elgesiui. Ne tik kriminalinėse televizijos laidose, bet ir vaidybiniuose bei animaciniuose filmuose gausu smurto. Jei vaikas nuolatos žiūri filmus, kuriuose liejasi kraujas, konfliktai sprendžiami jėga, laimi stipresnis, tai neabejotinai sudaro palankias sąlygas įgimtam agresyvumui vystytis.
K. Hurrelmann ir G. Unverzagt (2001) teigia, kad agresyvus elgesys susiję su asmens psichiniais procesais. Prievarta sau ir kitiems rodo buvusias frustracijas, kuomet vaikas buvo atmestas, izoliuotas, vienišas. Čia kalbama ir apie savikontrolės stoką, pykčio nevaldymą, emocinę priklausomybę ir perdėtą baimę tą ryšį prarasti. Kaip nurodo R. Povilaitis ir J. Valiukevičiūtė (2005), polinkiui į agresiją įtakos turi ir sudėtingas vaiko charakteris, hiperaktyvumas, impulsyvumas, dėmesio sukoncentravimo problemos, menki socialinių problemų sprendimo įgūdžiai: vaikai supranta kitų vaikų elgesį kaip priešišką, ir nesugeba rasti neagresyvių konfliktų sprendimo būdų.
Bendraamžiai taip pat įtakoja vaikų agresyvų elgesį. Iš žaidimų, diskusijų ir konfliktų su bendraamžiais vaikai keičiasi patirtimi, mokosi suprasti kitų mintis, emocijas, motyvus ir norus. Jei bendraamžiai elgiasi agresyviai, priešiškai, vadovaujasi jėga, tai dažniausiai ir vaikas išmoksta elgtis agresyviai, demonstruoti tokį pat elgesį. Subkultūrinė įtaka ryškiausiai matyti paauglystėje.
Gumuliauskienės (1996) teigimu, pati mokykla, jos aplinka dvejopai lemia agresyvumą. Kaip ugdymo institucija, ji susijusi su reikalavimais, apribojimais, kurie dažniausiai sukelia negatyvią mokinių reakciją, agresyvumą. Kita vertus mokyklinė aplinka ir slopina agresyvumą. Kai priežiūra ir kontrolė mokykloje yra nepakankama, agresyvaus elgesio ir smurto tikimybė didesnė.
Apibendrinant, galima teigti, kad agresyvų vaikų elgesį gali skatinti: agresyvus elgesys šeimoje, bendravimas su bendraamžiais, mokykla bei smurtinės laidos ir filmai, kurie yra rodomi per televiziją.

7 dalis.

9 dalis.

Dar viena darbo dalis patalpinta: 2015-03-05