Tag Archives: R. Prakapas (2007)

Vaikų agresyvus elgesys ir jo prevencija su literatūra

Vaikų agresyvus elgesys ir jo prevencija su literatūra (15)

Kaip mokslinis darbas be literatūros šaltinių, todėl penkioliktoje dalyje sukėliau pilną literatūros sąrašą susipažinimui.

LITERATŪRA

1. Berkowitz L. (2007). Aggression: its causes, consequences and control. Boston.
2. Bitinas B. (2000). Ugdymo filosofija. Vilnius: Enciklopedija.
3. Braslauskienė R., Jonutytė I. (2005). Vaikų agresyvaus elgesio prevencija ugdymo institucijose: mokomoji knyga. Klaipėda: KU leidykla.
4. Cardwell M. (1996). The complete A–Z psychology. Handbook. Fire-press.
5. Černius V. (2006). Žmogaus vystymosi kelias: nuo vaikystės iki brandos. Kaunas: Pasaulio lietuvių centras.
6. Dabartinis lietuvių kalbos žodynas. (2000).Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
7. Fiurst M. (1999) Psichologija. Vilnius: Lumen.
8. Gage N. L., Berliner D. C. (1994). Pedagoginė psichologija. Vilnius.
9. Gumuliauskienė A. (1996). Vaikų ir paauglių agresyvumo klausimu. Acta pedagogika Vilnensia, 3, p. 131-139.
10. Hallahan D.P., Kauffman J.M. (2003). Ypatingieji mokiniai: specialiojo ugdymo įvadas. Vilnius: Alma littera.
11. Hurrelmann K., Unverzagt G. (2001). Kaip išugdyti stiprius vaikus. Vilnius: Alma Littera.
12. Ignatavičienė S., Žukauskienė R. (1999). Rizikos grupės vaikai: metodinės rekomendacijos pedagogams. Vilnius.
13. Jankauskaitė V. (1998) Paauglių agresyvumo raiška ir prevencija globos įstaigose: magistro darbas. Klaipėda.
14. Jovaiša L. (1993). Pedagoginių terminų žodynas. Vilnius: Žodynas.
15. Kučinskas V., Kučinskienė R. (2000). Socialinis darbas švietimo sistemoje. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.
16. Leonavičius J. (1993). Sociologijos žodynas. Vilnius: Akademija.
17. Lietuvos Respublikos Jaunimo politikos pagrindų įstatymas. // Valstybės Žinios, 2003, Nr. 119-5406.
18. Lukoševičienė I. (1995). Profesinio socialinio darbo pagrindai. Kaunas.
19. Mielke U. (1997). Geriau supraskime sunkius vaikus. Vilnius: Lektūra.
20. Myers D.G. (2000). Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika.
21. Navaitis G. (1998). Psichologinė parama vaikams. Vilnius: Kronta.
22. Navaitis G. (1999). Lietuvos šeima: psichoterapinis aspektas. Vilnius.
23. Pakalkaitė L. (2002). Agresijos pamokos: mokykla – antrieji namai? Psichologija tau, 1, p. 49.
24. Povilaitis R., Valiukevičiūtė J. (2005). Priekabiavimas ir jo prevencija mokykloje. Slauga: mokslas ir praktika, 1 (97), p. 9-10.
25. Prakapas R. Nepilnamečių teisės pažeidėjų reabilitacija. Vilnius.[interaktyvus]. [Žiūrėta: 2011-06-01]. Prieiga per internetą: http://www.mruni.lt/mru_lt_dokumentai/katedros/edukacines_veiklos_katedra/Paskaitos/reabilitacija_2007_neak_pdf.
26. Psichologijos žodynas. (1993). Vilnius. Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
27. Sociologijos žodynas. (1993) // sud. J. Leonavičius. Vilnius: Academia.
28. Suslavičius A., Valickas G. (1999). Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams. Vilnius: Teisės akademija.
29. Tarptautinių žodžių žodynas. (1993). Vilnius. Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
30. Vaitkevičiūtė V. (2002). Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Žodynas.
31. Valickas G. (1997). Psichologinės asocialaus elgesio ištakos. Vilnius: Lietuvos teisės akademija.
32. Vietos savivalda ir socialinis darbas. (2006). Vilnius: Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba.
33. Žemaitis V. (2005). Etikos žodynas. Vilnius: Rosma.
34. Žukauskienė R. (1998). Raidos psichologija. Vilnius: Margi raštai.
35. Берон Р., Ричардсон Д. (2000). Агрессия. – Санкт-Петербург: Питер.

1 dalis.

11 dalis.

12 dalis.

14 dalis.

Mokslinio darbo apie pauglių agresyvų elgesį bei jo prevenciją darbo dalių sukėlimas užbaigtas, belieka tik susipažinti, panaudoti arba ne: 2015-03-09

Vaikų agresyvus elgesys ir jo prevencija su išvadomis

Vaikų agresyvus elgesys ir jo prevencija su išvadomis (14)

Mokslo dalyje, kuri įvardinama kaip keturiolikta, gausite koncentruotas išvadas. Jos nėra ilgos, nes visos mintys ir sprendimai yra konkretūs.

Šis darbas nėra pelno siekiantis, todėl kiekvienas gali su juo susipažinti, “susilipdyti” visą, arba pasiimti tik dalį. Darbo tikslas yra supažindinti studentus su jau ankščiau, sėkmingai parašytu moksliniu projektus, kuris buvo įvertintas 10 balų. Taigi, jei turite tokį poreikį ar būtinybę, sekdami nuorodomis galėsite sujungti jį visą ir panaudoti savo darbe ne kaip šaltinį, bet paimti kaip pavyzdį. Taigi, linkiu dėliojantiems “puzzle” sėkmės ir suprantama, kad aukščiausių rezultatų, kurie atsispindėtų Jūsų asmeninius lūkesčius.

IŠVADOS

1. Apibendrinus įvairių autorių agresijos ir agresyvumo sąvokas, galima teigti, kad agresyvus elgesys – tai toks elgesys, kuris yra nukreiptas prieš kitą žmogų, gyvą būtybę arba negyvą objektą ir kuriuo siekiama sukelti diskomfortą, skausmą arba padaryti fizinę, moralinę žalą. Agresyvų vaikų elgesį gali skatinti: agresyvus elgesys šeimoje, bendravimas su bendraamžiais, mokykla bei smurtinės laidos ir filmai, kurie yra rodomi per televiziją. Vaikų agresijos šaltiniai, būna ir įgimto pobūdžio (t.y. organizmas turi biologinį, neurotinį ar fiziologinį defektą) bei būna visuomenės įtakotas.
2. Remiantis įvairias mokslininkai, galima teigti, kad agresyvus vaikas – tai priekabus, piktas, karštakošis, pagiežingas, nepaklusnus, erzinantis suaugusius, sunkiai sudrausminamas, nesutinkantis su kitų nuomone, taisyklėmis, dažnai pešasi, naikinantis aplink save esančius daiktus, naudojantis necenzūrinius žodžius asmuo.
3. Siekiant elgesio korekcijos, svarbu įtraukti vaiką į socialiai reikšmingą ir prasmingą veiklą – tai gali būti neformalaus ugdymo įvairios formos, atitinkančios kiekvieno vaiko individualius poreikius, pagalba silpnesniems bendruomenės nariams, vaikui patinkanti darbinė veikla, meninė raiška, rekreacinė veikla.

12 dalis.

13 dalis.

15 dalis.

Dalis mokslinio ir įvadas į darbo pabaigą darbo įkeltas: 2015-03-09

Vaikų agresyvus elgesys ir jo prevencija ketvirta dalis

Vaikų agresyvus elgesys ir jo prevencija ketvirta dalis (13)

Trylikta mokslinio darbo dalis, žiūrint į skaičių nėra nuobodi, nes nėra sausa – pilna statistiko. Todėl smagiai galėsite susipažinti su paskutinėmis pauglių elgesio sprendimo priemonėmis.

Vaikų elgesio nukrypimų prevencijai taikytini ir kiti socioedukacinės veiklos modeliai. Skirtingi teorinių modelių tipai skirtingai kildina socialinių problemų priežastis bei numato sprendimo galimybes: psichologinio pobūdžio modeliai socialinių įvykių epicentru laiko asmenybę, jos pranašumus ir trūkumus. Sociologiniai ir kompleksiniai modeliai daugiau nukreipti į kliento situaciją bei socialinę aplinką. Pasak B.Bitino (2000), svarbiausia parenkant prevencinės veiklos modelį yra
– Individualus priėjimas:
– Sistemingas mokinių tyrimas;
– Artimiausių uždavinių darbe su atskiru mokiniu užsibrėžimas;
– Veiksmingiausio pedagoginio poveikio priemonių parinkimas ir naudojimas;
– Gautų rezultatų fiksavimas ir analizavimas.
R. Prakapas (2007) pabrėžia, kad prevenciniame darbe, siekiant vaikų elgesio korekcijos, svarbu:
– Individualus pažinimas ir stebėsena;
– Psichopedagoginių priežasčių išskyrimas;
– Individualus priėjimas;
– Sociopedagoginis kryptingumas.
Apibendrinant reikia pabrėžti, kad prevencinio darbo modeliai parenkami atsižvelgiant į ugdymo institucijoje esamų socialinių problemų pobūdį ir mastą. Pirmiausia turi būti identifikuojama problema, stebima jos raiška, analizuojamos priežastys ir įtakos turintys veiksniai. Prevencinė veikla turi remtis socialiai priimtinos, vertingos veiklos mokymo modeliais, kad elgesio nukrypimų turintys vaikai sąmoningai įsitrauktų į socialiai reikšmingus vaidmenis, perimtų visuomenėje pripažįstamomis ir vertinamomis vertybėmis grįstus elgesio modelius. Parenkant nepageidautino vaikų elgesio prevencijos modelį, svarbu nustatyti tokio elgesio priežastis. Siekiant elgesio korekcijos, svarbu įtraukti vaiką į socialiai reikšmingą ir prasmingą veiklą – tai gali būti neformalaus ugdymo įvairios formos, atitinkančios kiekvieno vaiko individualius poreikius, pagalba silpnesniems bendruomenės nariams, vaikui patinkanti darbinė veikla, meninė raiška, rekreacinė veikla.

11 dalis.

12 dalis.

14 dalis.

Darbo dalis atskirta ir įkelta tą pačią dieną kaip ir kitos, tik šiek tiek vėliau: 2015-03-09