Vaikų agresyvus elgesys ir jo prevencija

Vaikų agresyvus elgesys ir jo prevencija (9)

Devintoje mokslinio darbo dalyje apie vaikų agresyvų elgesį aptarsime apie tokio elgesio prevencines priemones ir jų veiksmingumą.

II. VAIKŲ AGRESYVAUS ELGESIO PREVENCIJA

Didėjant nepilnamečių nusikalstamumui, smurto ir agresyvaus elgesio apraiškoms mokyklose, aktualu analizuoti socialinės pagalbos galimybes ugdymo institucijoje, t.y. bendrojo lavinimo mokykloje, organizuojant prevencinę veiklą elgesio nukrypimų turintiems vaikams.
Pedagoginėje praktikoje prevencija interpretuojama kaip visuma pedagoginių priemonių (verbalinių, režimo, veiklos organizavimo ir kitų), kuriomis sudaromos sąlygos, kad ugdytinis priimtų tam tikras elgesio normas-draudimus, išsiugdytų nuostatas bei patvarias elgsenos formas, kurios be išorinio pastiprinimo sulaikytų ugdytinį nuo socialiai nepriimtų poelgių. Išskiriami išorinis (pedagoginės priemonės) ir vidinis (nuostata nepriimti tam tikrų elgsenos formų) prevencijos aspektas. Tačiau, bet kuriuo atveju, prevencija siejama su normomis-draudimais. Taigi, asocialios pozicijos prevencijos pagrindinė pedagoginė prielaida yra normos-draudimo transformavimas į pozityvųjį ugdymo tikslą. Ne tik teorija, bet ir visa pasaulinė ugdymo praktika liudija šios prielaidos realizavimo aktualumą. Vis dažniau susiduriama su situacija, kai norma-draudimas „nesakyk netiesos“ siejamas su pozityvia norma laikytis duoto žodžio, viešo pasižadėjimo, priesaikos ir pan. Nusikalstamumo prevencijos problema neišsprendžiama draudimais, gąsdinimais, bausmėmis, kad jos pagrindas – ugdytinio pozityvios elgsenos patirtis. Bendrasis asmenybės pozicijos keitimo principas – rėmimasis teigiamomis vaiko savybėmis, jo veiklos galimybėmis ir pan. Ir labai ryškios negatyvios pozicijos vaikai turi teigiamų bruožų. Pedagogo uždavinys tuos bruožus pastebėti, juos puoselėti, jais remiantis formuoti vaiko teigiamos pozicijos puses, kurias lengviau galima keisti, ir drauge keisti visa jo asmenybės pozicija. Sudėtingas yra pradinis perauklėjimo etapas, kai reikia sugriauti negatyvią ugdymo poziciją. Tai galima pasiekti dviem budais:
1) pedagogas įgyja vaiko pasitikėjimą, tarp jų nusistovi nuoširdūs santykiai, dėl kurių vaikas atsisako negatyvaus požiūrio į socialinę tikrovę;
2) pedagogas sudaro situaciją, kurioje negatyvios pozicijos vaikas išgyvena labai stiprų emocinį sukrėtimą, griaunantį jo negatyvią poziciją.
Negatyvaus elgesio prevencinės veiklos pagrindiniai elementai yra šie:
1. Siekti iš asmenybės elgesio pašalinti asocialias reakcijas, surasti ir panaikinti asocialių reakcijų pastiprinimo šaltinius.
2. Būtina, kad pastiprinimo šaltiniai skatintų prosocialias reakcijas.
3. Sukurti tokias asmenybės funkcionavimo sąlygas, kurios apsunkintų asocialių įgūdžių perkėlimą į naujas situacijas.
4. Formuoti pageidautinus elgesio motyvus, kurie skatintų siekti naujų elgesio tikslų.
5. Pašalinti visus socialinės informacijos defektus.
6. Sankcijų pobūdis – pažeidus teisės normas – baudžiama laisvės atėmimu, už amoralius poelgius taikomos tik verbalinės poveikio priemonės (Kučinskas, Kučinskienė, 2000).

8 dalis.

10 dalis.

Dar viena mokslinio darbo dalis patalpinta: 2015-03-05