Category Archives: 33

Vairavimo instruktoriai ir jiems būdingos savybės

Vairavimo instruktoriai ir jiems būdingos savybės

Vairavimo instruktoriai: kokios savybės jums būtinos?

Nesvarbu, koks variantas jus domina – vairavimo instruktoriai Vilniuje ar bet kuriame kitame mieste, jei turite svajonę vieną dieną tapti puikiu vairavimo instruktoriumi, tokiu atveju turite žinoti ir tai, kokios savybės jiems yra reikalingos. Juk įgyti reikiamų teorinių žinių bei praktinių įgūdžių gali kone visi, tačiau negalima pamiršti, jog  yra ir  kitų savybių, kurios vaidina ne ką mažiau svarbų vaidmenį. Būtent apie jas ir kviečiame sužinoti daugiau.

Mokėjimas bendrauti bei kantrumas kai vyksta vairavimo kursai

Didelę laiko dalį šios srities specialistas praleidžia mokydamas kitus žmones vairuoti, tačiau ne teoriškai teikdamas žinias, o suteikdamas galimybę mokiniui jas  pritaikyti praktiškai.  Vargu, ar tie užsiėmimai bus efektyvūs, jei vairavimo instruktorius neturės dviejų savybių – mokėjimo bendrauti bei kantrybės.  Juk praktinių užsiėmimų metu tenka kuruoti pačius įvairiausius žmones, tad jei neturėsite  puikių bendravimo įgūdžių, tai padaryti bus sunku.  Maža to, tikrai ne visiems mokiniams šių užsėmimų metu sekasi puikiai,   o situacijos, kai tą pačią informaciją tenka kartoti dar ir dar kartą, ne tokios jau ir retos, taigi, kantrybė tiesiog būtina.

Organizuotumas

Tai – dar viena savybė, kuria turi pasižymėti vairavimo instruktoriai. Kaip žinia, šių specialistų darbas yra labai dinamiškas ir susideda iš daugelio elementų: pamokų, kurių metu dėstomos teorinės žinios, užsiėmimų, kurių metu atliekami praktiniai važiavimai,  susitikimų su mokiniais tvarkaraščio sudarymas ir  pan.  Taigi, jei esate iš tų žmonių, kurie nemėgsta atlikti daugybės skirtingų darbų, turėtumėte gerai pagalvoti, ar pavyks tinkamai prisitaikyti prie šių aplinkybių.

Asmeninis tobulėjimas

Nors iš pirmo žvilgsnio būtų galima teigti, kad asmeninės tobulėjimas yra svarbus kone kiekvienos specialybės atstovui, reikia akcentuoti,  kad vairavimo instruktoriai yra tie žmonės, kurie ypač turi būti  gerai išvystę šią savybę. Esmė tame, jog būtent ši sritis yra viena iš tų sričių, kurioje netrūksta   pasikeitimų: nuolat keičiamos bei tobulinamos  vairavimo, saugaus eismo taisyklės ir su tuo susiję įstatymai,  o kone kiekvieną mėnesį – pateikiamos naujovės, taip pat svarbu turėti puikų supratimą apie transporto priemonės (ši sritis yra taip pat labai dinamiška).  Naujoves priimti bei didelius informacijos srautus  perprasti bus gerokai lengviau, jei nuolat tobulėsite ir nuoširdžiai domėsitės šia sritimi bei, kur skelbiami nauji kursai.
Gebate puikiai bendrauti su žmonėmis, esate kantrus, turite puikių organizacinių sugebėjimų, bei asmenybė, kuri skiria daug dėmesio tobulėjimui? Tokiu atveju, šis darbas – kaip tik jums.

Kursai norintiems išmokti ar pagerinti savo vairavimo žinias.

Sąžiningas darbas atsispindi klientų rekomendacijose

Sąžiningas darbas atsispindi klientų rekomendacijose

Mes dirbame sąžiningai, visas paslaugas stengiamės įgyvendinti į pagalbą pasitelkdami aukščiausią kokybę. Jei klientams yra būtinos garantijos dėl paslaugų ir lėšų saugumo, tokiu atveju pasirašome sutartį, kurioje yra numatomos garantijos atgauti pinigus, jei paslaugos nebus įgyvendintos per abipusio susitarimo terminą.

Paslaugų atlikimo metu išrašome ne tik sąskaitas, bet teikiame ir raktinių pozicijų ataskaitą kas mėnesį, viso darbų atlikimo laikotarpį, kas, prieš apmokant sąskaitą, leidžia įsitikinti faktu, kad darbai vyksta, raktinių žodžių pozicijos gerėja, kas taip pat, mūsų klientams suteikia minimalias garantijas.

Darbų apmokėjimas gali būti įvairus.

Vengiame susitarimo, darbų apmokėjimo tik po jų atlikimo, nes SEO paslaugos yra ilgalaikis procesas, įgyvendinamas ne per vieną mėnesį, bet 6-12 mėnesių, tam tikri darbai turėtų būti apmokėti,  todėl klientams stengiamės lojaliai suteikti visas įmanomas sąlygas pasirinkti apmokėjimo būdą, kas veda prie dar stipresnio abipusio ir vienas kitu pasitikėjimo.

Vaikų agresyvus elgesys ir jo prevencija trečia dalis

Vaikų agresyvus elgesys ir jo prevencija trečia dalis (12)

Dvyliktoje mokslinio darbo dalyje susipažinsite su visomis prevencijos sutarties sąlygomis, jų palyginimu bei apibrėžtumu.

Sutartyje apibrėžiama:
• pageidaujamas elgesys;
• sąlygos, kuriomis šis elgesys turi pasireikšti;
• pageidaujamo elgesio kriterijai;
• pastiprinimas už elgesį;
• netinkamo elgesio pasekmės;
• sutarties dalyvių parašai;
• data.
4. Modeliavimas. Pavyzdžiui, mokytojas modeliuoja elgesį (kaip reikšti pyktį tinkama forma), o moksleiviai paskui bando taikyti šiuos įgūdžius žaisdami vaidmeninius žaidimus ir gaudami pastiprinimą už tokius veiksmus.
5. Socialinių įgūdžių mokymas. Moksleiviai supažindinami su „priemonėmis“, leidžiančiomis vertinti aplinką, numatyti elgesio alternatyvas, pasirinkti prosocialią elgesio formą arba strategijas, kontroliuoti šio elgesio veiksmingumą ir atitinkamai palaikyti savo elgesį.
6. Netinkamo elgesio slopinimas. Siekiant slopini konkretų elgesį, galima taikyti tam tikras gana veiksmingas technikas, daugelis jų yra pagristos bausmėmis. Bausmė apibūdinama kaip pasekmė, kuri sumažina konkretaus elgesio tikimybę ateityje (Kauffman, 1997). Taikydami bet kokio pobūdžio bausmes, mokytojai turėtų:
1) bausmes derinti su alternatyvaus elgesio teigiamu pastiprinimu;
2) rūpestingai kontroliuoti baudžiamuosius veiksmus, taikyti juos nuosekliai ir tuojau pat;
3) taikyti bausmes tik tada, kai teigiami poveikio būdai buvo neveiksmingi.
Vienas iš veiksmingiausių nepageidaujamo vaikų elgesio prevencijos modelių gali būti įtraukimas į neformalųjį ugdymą. Neformalusis ugdymas yra kryptinga veikla, kuria, plėtojant jauno žmogaus asmenines, socialines ir edukacines kompetencijas, siekiama ugdyti sąmoningą asmenybę, sugebančią atsakingai ir kūrybingai spręsti savo problemas ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime (Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, 2003). Dalyvaudamas neformaliojo ugdymo procese vaikas tampa aktyvesnis, kūrybiškesnis, darbštesnis, dažnai pasikeičia net jo elgesys. Ypač tai būdinga mokiniams, kurie mokykloje pasižymėjo priešingomis savybėmis. Tarpasmeninių santykių specialistai teigia, kad daugelio nesusipratimų ir asmenybės problemų pirmoji priežastis yra nelygiateisis bendravimas, todėl bręstančiai asmenybei būtinos situacijos, kuriose ji jaustųsi saugiai, galėtų išreikšti save ir išgyventų savo gebėjimų skleidimosi džiaugsmą.

11 dalis.

13 dalis.

Dalis mokslinio darbo įkelta: 2015-03-09

Agresyvų elgesį skatinantys veiksniai I dalis

Agresyvų elgesį skatinantys veiksniai I dalis (7)

Agresyvų elgesį skatinantys veiksniai 1.2.

Septintoje mano patalpintoje dalyje apie vaikų agresiją ir jos priežastis aptarsime kokie veiksniai gali paskatinti ar iššaukti vaiko agresiją.

1.2. Agresyvų elgesį skatinantys veiksniai

Vaiko agresyvumas – tai emocijų išraiška, todėl analizuojant vaikų elgesį, būtina nagrinėti ir jų emocijas. Agresyvumą paprastai skatina kelios emocijos – tai pyktis, pasibjaurėjimas, neapykanta ir t.t. (Navaitis, 1998).
Vaiko agresyvaus elgesio ištakos glūdi tam tikrose situacijose, iš kurių dažnesnės: agresyvus tėvų ar vaikui artimų suaugusiųjų elgesys; paauglio žeminimas; bendraamžių grupės įtaka; nuolatinė ar stipri frustracija.
Daugelis (Navaitis; Valickas; Žukauskienė; Mielke ir kt.) rašiusių apie vaiko agresyvumą nurodo, jog jį pirmiausia formuoja šeimos santykiai, tėvų bendravimo su vaiku stilius ir tik po to mokyklinė situacija. Tačiau kaip tik mokykloje agresyvus elgesys sukelia žymesnes problemas. Daugelio autorių tyrimų rezultatai rodo, jog vaikų agresyvus elgesys paprastai yra susijęs su patirtos prievartos bei smurto laipsniu šeimoje. Vaikų agresijos šaltiniai, būna įgimto pobūdžio (t.y. organizmas turi biologinį, neurotinį ar fiziologinį defektą) bei būna visuomenės įtakotas. Atliktuose tyrimuose paaiškėjo, kad vaikai dažniausiai agresyviai elgiasi, modeliuojami kitų asmenų (tėvų, globėjų) elgesį (Valickas, 1997). Pabrėžiama, kad fizinį ir psichologinį smurtą patyrusių vaikų agresyvus elgesys rodo, jog sąveikaudama su aplinkiniais asmenybė tarytum atgamina ankstesniųjų santykių šeimoje turinį.
Kaip teigia G. Navaitis, ,,tėvų, šeimos poveikio reikšmė ugdant jaunuolių asmenybę, rengiant juos savarankiškam gyvenimui, visuomenei, šeimai, darbui yra didžiulė. Praktiškai nėra nė vieno socialinio ar psichologinio vaikų ir jaunuolių elgesio aspekto, kuris nepriklausytų nuo dabartinių ar buvusių jų šeimos gyvenimo sąlygų” (Navaitis, 1990, p. 5). Taigi agresyviai elgdamiesi tėvai moko vaikus agresyvumo.

6 dalis.

8 dalis.

Dar viena darbo su vaikų agresija ir jos prevencija darbo dalis patalpinta: 2015-03-05

VAIKŲ AGRESIJOS PRIEŽASTYS IR PREVENCIJA II SAMPRATA

VAIKŲ AGRESIJOS PRIEŽASTYS IR PREVENCIJA II SAMPRATA (3)

Trečioje dalyje pratęsime pokalbį ir pasidalinsime mintimis apie vaikų agresijos sampratą ir kaip skirtingai ją supranta apie tai rašantys.

Agresyvumas (kaip ir daugelis kitokio elgesio raiškų) yra prigimties ir ugdymo padarinys (Myers, 2000). J. Leonavičius (1993) agresiją aiškina panašiai kaip ir D. Myers. Jis teigia, kad agresija – tai bet koks fizinis ar žodinis elgesys siekiant paauklėti arba sunaikinti, t.y. žmogaus reakcija į tikrą ar tariamą grėsmę, kilus konfliktui, kuri gali pasireikšti net kito asmens puolimu, pavartojant fizinę jėgą, tipiškas elgesys frustracijos metu (Leonavičius, 1993). R. Žukauskienė (1998) agresiją apibūdina tokiu elgesiu, kuriuo vykdomas fizinis arba žodinis smurtas kito asmens atžvilgiu. Kai kurių psichologų nuomone, agresija yra veiksmai, kuriuos sukelia priešiškumas to asmens atžvilgiu, į kurį kreipiama agresija. Kiti psichologai teigia, kad reikia skirti agresiją, sukeliamą priešiškumo, ir agresiją be priešiškumo asmens atžvilgiu.
Taigi galima teigti, kad agresyvus elgesys – tai toks elgesys, kuris yra nukreiptas prieš kitą žmogų, gyvą būtybę arba negyvą objektą ir kuriuo siekiama sukelti diskomfortą, skausmą arba padaryti fizinę, moralinę žalą.
„Agresyvus elgesys (pranc. k. – agressif – aukštinantis save, karingas, o lotynų k. – puolu) – tai veiksmai, kurių tikslas – sukelti moralinį arba fizinį poveikį kitam asmeniui“ (Braslauskienė, Jonutytė, 2006, p. 10).
Pati agresyvumo samprata apima psichines reakcijas, būsenas, emocijas, jausmus ir poelgius. ,,Pedagogikos terminų žodyne“ (1993) pateikiamas agresyvumo apibūdinimas:
1) frustracinė puolamoji reakcija į neįveikiamas kliūtis;
2) įprotis veiksmais ar žodžiais priešiškai reaguoti į kitų žmonių veiksmus, aplinką;
3) poreikis gintis puolant.
Tai agresyvių reakcijų visuma, apibūdinanti individo bendravimo su aplinka ir savimi puolamąjį pobūdį (Pedagogikos terminų žodynas, 1993).
Asmens savybę – agresyvus ,,Tarptautinių žodžių žodynas“ (2001) pateikia dvi reikšmes:
1) naudojantis agresiją, karingas;
2) priekabus, puolantis.
Tuo tarpu ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ,,agresyvus‚ nurodomas – ,,puolantis ką nors, karingas“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000, p. 3).

1 dalis.

2 dalis.

4 dalis.

Dalis straipsnio patalpinta: 2015-03-05