Category Archives: 78

Sužinokime seo paslaugos kainas ir specifiką

Sužinokime seo paslaugos kainas ir specifiką

SEO paslaugos kaina

SEO paslaugos tampa vis aktualesnės tiems, kurie nori, kad jų turimas interneto tinklapis pakiltų paieškos sistemos pozicijose ir pritrauktų kuo daugiau pirkėjų. Padidėjus paklausai, atsirado ir didesnė pasiūla. Domimasi tiek SEO kaina, tiek ir garantijomis, kurios suteikiamos sumokėjus pinigus už jas.

Taigi, kas svarbu, o kas ne? Dabar galima greitai rasti labai gerus SEO specialistus, bet lygiai taip pat greitai galima „užkibti“ už gražiai paskelbto pasiūlymo, kurį atliks ne šios srities specialistas. Pastaruoju atveju pinigai bus sumokėti, o rezultatų bus laukiama ilgą laiką, bet taip ir nesulaukiama. Sumos už paslaugas svyruoja nuo keliasdešimt eurų iki keliolikos tūkstančių eurų. Vertinant kainas ir jas skirstant į dideles ar mažas, reikia įvertinti atliekamų darbų kokybę, specialistų, kurie tai atliks kompetenciją, trukmę, darbų sąrašą. Šiuo metu net ir už tą pačią kainą galima gauti skirtingas paslaugas. Labai gerai, jei profesionaliai suteikiamos paslaugos, į kurių sąrašą patenka daug darbų, nes kartais už paprasčiausią darbą prašoma neadekvačiai didelė suma pinigų. Štai todėl labai svarbu išsiaiškinti kokia yra tiksli, t. y. galutinė SEO paslaugos kaina ir, kas į ją įeina. Tuomet bus lengviau vertinti situaciją ir palyginti kainą su kitų įmonių pasiūlymais.

Tam, kad neapsigauti pravartu sužinoti ką gali garantuoti ir, ko negali seo specialistai. Užsakius paslaugas galima gauti tinklapio analizę ir parinktus raktažodžius tinkamus optimizavimui. Taip pat gali būti atliekama išorinė ir vidinė tinklapio optimizacija. Seo specialistai gali garantuoti, kad bus atliekama Google Analytics lankomumo srautų analizė bei pateiktas įvertinimas su lankytojų didinimo strategija. Taip pat galima sulaukti įvairių kitų analizių, planų, vertinimų ir patarimų. Visa tai geras SEO specialistas gali garantuoti.

Vis dėl to, kartais susiduriama su ne itin sąžiningais žmonėmis. Ši sritis nėra išimtis. Jeigu, jums garantuos, kad vyks greitas raktažodžių iškėlimas ar jūsų tinklapis labai greitai atsidurs pirmaujančiose paieškos sistemos pozicijose, tai verta dar kartą patikrinti ar surastas specialistas išties turi pakankamai patirties šiems darbams. Tiesa ta, kad SEO yra ilgalaikis procesas, kurio rezultatai pradedami pastebėti tik po 1 ar kelių mėnesių. Taip pat netikėkite, kad lankytojų srautas bus išart labai didelis. To negali niekas garantuoti, o tuo labiau, jei yra prašoma didesnė suma pinigų už tokias garantijas. Tai yra apgavystė jūsų atžvilgiu.

Vaikų agresyvus elgesys ir jo prevencija su išvadomis

Vaikų agresyvus elgesys ir jo prevencija su išvadomis (14)

Mokslo dalyje, kuri įvardinama kaip keturiolikta, gausite koncentruotas išvadas. Jos nėra ilgos, nes visos mintys ir sprendimai yra konkretūs.

Šis darbas nėra pelno siekiantis, todėl kiekvienas gali su juo susipažinti, “susilipdyti” visą, arba pasiimti tik dalį. Darbo tikslas yra supažindinti studentus su jau ankščiau, sėkmingai parašytu moksliniu projektus, kuris buvo įvertintas 10 balų. Taigi, jei turite tokį poreikį ar būtinybę, sekdami nuorodomis galėsite sujungti jį visą ir panaudoti savo darbe ne kaip šaltinį, bet paimti kaip pavyzdį. Taigi, linkiu dėliojantiems “puzzle” sėkmės ir suprantama, kad aukščiausių rezultatų, kurie atsispindėtų Jūsų asmeninius lūkesčius.

IŠVADOS

1. Apibendrinus įvairių autorių agresijos ir agresyvumo sąvokas, galima teigti, kad agresyvus elgesys – tai toks elgesys, kuris yra nukreiptas prieš kitą žmogų, gyvą būtybę arba negyvą objektą ir kuriuo siekiama sukelti diskomfortą, skausmą arba padaryti fizinę, moralinę žalą. Agresyvų vaikų elgesį gali skatinti: agresyvus elgesys šeimoje, bendravimas su bendraamžiais, mokykla bei smurtinės laidos ir filmai, kurie yra rodomi per televiziją. Vaikų agresijos šaltiniai, būna ir įgimto pobūdžio (t.y. organizmas turi biologinį, neurotinį ar fiziologinį defektą) bei būna visuomenės įtakotas.
2. Remiantis įvairias mokslininkai, galima teigti, kad agresyvus vaikas – tai priekabus, piktas, karštakošis, pagiežingas, nepaklusnus, erzinantis suaugusius, sunkiai sudrausminamas, nesutinkantis su kitų nuomone, taisyklėmis, dažnai pešasi, naikinantis aplink save esančius daiktus, naudojantis necenzūrinius žodžius asmuo.
3. Siekiant elgesio korekcijos, svarbu įtraukti vaiką į socialiai reikšmingą ir prasmingą veiklą – tai gali būti neformalaus ugdymo įvairios formos, atitinkančios kiekvieno vaiko individualius poreikius, pagalba silpnesniems bendruomenės nariams, vaikui patinkanti darbinė veikla, meninė raiška, rekreacinė veikla.

12 dalis.

13 dalis.

15 dalis.

Dalis mokslinio ir įvadas į darbo pabaigą darbo įkeltas: 2015-03-09

Vaikų agresyvus elgesys ir jo prevencija

Vaikų agresyvus elgesys ir jo prevencija (9)

Devintoje mokslinio darbo dalyje apie vaikų agresyvų elgesį aptarsime apie tokio elgesio prevencines priemones ir jų veiksmingumą.

II. VAIKŲ AGRESYVAUS ELGESIO PREVENCIJA

Didėjant nepilnamečių nusikalstamumui, smurto ir agresyvaus elgesio apraiškoms mokyklose, aktualu analizuoti socialinės pagalbos galimybes ugdymo institucijoje, t.y. bendrojo lavinimo mokykloje, organizuojant prevencinę veiklą elgesio nukrypimų turintiems vaikams.
Pedagoginėje praktikoje prevencija interpretuojama kaip visuma pedagoginių priemonių (verbalinių, režimo, veiklos organizavimo ir kitų), kuriomis sudaromos sąlygos, kad ugdytinis priimtų tam tikras elgesio normas-draudimus, išsiugdytų nuostatas bei patvarias elgsenos formas, kurios be išorinio pastiprinimo sulaikytų ugdytinį nuo socialiai nepriimtų poelgių. Išskiriami išorinis (pedagoginės priemonės) ir vidinis (nuostata nepriimti tam tikrų elgsenos formų) prevencijos aspektas. Tačiau, bet kuriuo atveju, prevencija siejama su normomis-draudimais. Taigi, asocialios pozicijos prevencijos pagrindinė pedagoginė prielaida yra normos-draudimo transformavimas į pozityvųjį ugdymo tikslą. Ne tik teorija, bet ir visa pasaulinė ugdymo praktika liudija šios prielaidos realizavimo aktualumą. Vis dažniau susiduriama su situacija, kai norma-draudimas „nesakyk netiesos“ siejamas su pozityvia norma laikytis duoto žodžio, viešo pasižadėjimo, priesaikos ir pan. Nusikalstamumo prevencijos problema neišsprendžiama draudimais, gąsdinimais, bausmėmis, kad jos pagrindas – ugdytinio pozityvios elgsenos patirtis. Bendrasis asmenybės pozicijos keitimo principas – rėmimasis teigiamomis vaiko savybėmis, jo veiklos galimybėmis ir pan. Ir labai ryškios negatyvios pozicijos vaikai turi teigiamų bruožų. Pedagogo uždavinys tuos bruožus pastebėti, juos puoselėti, jais remiantis formuoti vaiko teigiamos pozicijos puses, kurias lengviau galima keisti, ir drauge keisti visa jo asmenybės pozicija. Sudėtingas yra pradinis perauklėjimo etapas, kai reikia sugriauti negatyvią ugdymo poziciją. Tai galima pasiekti dviem budais:
1) pedagogas įgyja vaiko pasitikėjimą, tarp jų nusistovi nuoširdūs santykiai, dėl kurių vaikas atsisako negatyvaus požiūrio į socialinę tikrovę;
2) pedagogas sudaro situaciją, kurioje negatyvios pozicijos vaikas išgyvena labai stiprų emocinį sukrėtimą, griaunantį jo negatyvią poziciją.
Negatyvaus elgesio prevencinės veiklos pagrindiniai elementai yra šie:
1. Siekti iš asmenybės elgesio pašalinti asocialias reakcijas, surasti ir panaikinti asocialių reakcijų pastiprinimo šaltinius.
2. Būtina, kad pastiprinimo šaltiniai skatintų prosocialias reakcijas.
3. Sukurti tokias asmenybės funkcionavimo sąlygas, kurios apsunkintų asocialių įgūdžių perkėlimą į naujas situacijas.
4. Formuoti pageidautinus elgesio motyvus, kurie skatintų siekti naujų elgesio tikslų.
5. Pašalinti visus socialinės informacijos defektus.
6. Sankcijų pobūdis – pažeidus teisės normas – baudžiama laisvės atėmimu, už amoralius poelgius taikomos tik verbalinės poveikio priemonės (Kučinskas, Kučinskienė, 2000).

8 dalis.

10 dalis.

Dar viena mokslinio darbo dalis patalpinta: 2015-03-05

VAIKŲ AGRESIJOS PRIEŽASTYS IR PREVENCIJA I SAMPRATA

VAIKŲ AGRESIJOS PRIEŽASTYS IR PREVENCIJA I SAMPRATA (2)

Antroje dalyje bus supažindinimas su agresija ir pačios agresijos samprata susipažinimui ir informacijos perteikimui.

I. AGRESYVUMO SAMPRATA

„Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vaitkevičiūtė, 2002, p. 45) nurodoma, jog žodis agresija yra kilęs iš lot. aggressio – užpuolimas. Pristačius žodžio kilmę, pateikiamos trys reikšmės, būtent: teisinė, psichologinė ir sportinė. Psichologiniu aspektu agresija apibūdinama kaip „priešiškas elgesys, kuriam būdingas įžūlumas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus ar žmonių grupės atžvilgiu“ Svarbiausi psichologinio apibrėžimo žodžiai (priešiškas, įžūlumas, jėgos naudojimas) susišaukia su teisinės (užpuolimas, pasikėsinimas, prieštaraujantis tarptautinei teisei) ir sportinės (poreikis puolant gintis) definicijos sąvokomis.
„Etikos žodyne“ (Žemaitis, 2005, p. 12) agresija vadinama „kraštutinė priešiškumo forma, kai tyčiniais veiksmais tiesioginiu ar netiesioginiu būdu siekiama kam nors padaryti žalos, skriaudos arba suteikti sielvarto ir skausmo“. Lyginant V. Vaitkevičiūtės ir V. Žemaičio žodynų apibrėžimus, išryškėja, kad „Etikos žodyno“ apibrėžimas detalesnis, ypač akcentuojantis nukrypimus nuo dorovinių normų.
A. Suslavičiaus (1999) teigimu, agresija yra toks elgesio tipas, kuris pasireiškia kiekvieno žmogaus gyvenime, nepaisant jo amžiaus, lyties, rasės, išpažįstamos religijos arba įsitikinimų. Agresyvumas – tai būtina žmogaus savybė padedanti įveikti kliūtis, išreikšti emocijas (Navaitis, 1998).
Psichologijoje yra daugybė agresyvumo paaiškinimų. Paprastai agresyvus elgesys – tai veiksmas, kurio tikslas sukelti moralinį arba fizinį poveikį kitam asmeniui. Psichoanalitikai agresyvų elgesį aiškina kaip užslopintų, nevalingų (nesąmoningų) potraukių išraiška; neobiheviorizmo šalininkai – kaip frustracijos rezultatą, kognityvinės psichologijos šalininkai – kaip disonanso (neatitikimo) reiškinius subjekto pažintinėje sferoje. Pasitaiko ir biologiškų agresyvumo pasireiškimų kaip įgimtų bruožų, tačiau tai neturi griežto mokslinio patvirtinimo. Pagal D. Myers (2000), agresija yra fizinis ar žodinis elgesys siekiant pakenkti arba sunaikinti, kilęs dėl priešiškumo arba kaip iš anksto numatyta priemonė tikslui pasiekti. Nors psichologai nepritaria prielaidai, kad agresija yra instinktyvi, tačiau ji priklauso nuo genetinių veiksnių.

1 dalis.

3 dalis.

Kita darbo dalis patalpinta: 2015-03-05