Tag Archives: R. Prakapo (2007)

Vaikų agresyvus elgesys ir jo prevencija antra dalis

Vaikų agresyvus elgesys ir jo prevencija antra dalis (10)

Dešimta paliečia vaikų agresyvaus elgesio priežastis ir jų prevenciją. Todėl galėsite susipažinti ir su šia mokslinio darbo dalimi.

Prosocialus elgesys suvokiamas kaip: 1) moralės normų, papročių ir tradicijų laikymasis, 2) teisės normų laikymasis. Jei kalbama apie mokyklą, prosocialus elgesys apima ir mokykloje nustatytų taisyklių ir normų laikymąsi: pamokų lankymą, užduočių atlikimą, tvarkos laikymąsi, normalų bendravimą su bendraamžiais ir pedagogais. Vaikų elgesio nukrypimai dažniausiai pasireiškia, kai vaikas turi negatyvų požiūrį į pačią mokyklą, jos nustatytą tvarką. Atsiranda delinkvenčios vertybės, grubus ir tvarką pažeidžiantis elgesys, sensacijų paieška. Tokio vaiko elgesys tampa asocialus, galintis pasireikšti agresyvumu (įžeidinėjimais, smurtavimu, chuliganizmu), savanaudiškumu (vagystėmis, spekuliacija), socialiniu pasyvumu (mokinio pareigų vengimu, valkatavimu, alkoholio ir kvaišalų vartojimu).
Pasak R. Prakapo (2007), socioedukacinio darbo tikslas yra elgesio nukrypimų turinčių vaikų resocializacija. Resocializacijos esmė yra naujų vertybių, normų, vaidmenų, elgesio taisyklių mokymas bei mokymasis, o resocializacijos tikslas – sėkminga vaiko socializacija.
Prevencinės veiklos modeliavimas mokykloje gali integruoti tris socialinės, anot I. Lukoševičienės (1995) pagalbos būdus: individualųjį, grupinį ir visuomeninį (soc. casework, soc. group-work and community organization). Kiti du socialinės pagalbos būdai – administracinis ir tyrimų (research and administration) – taikomi netiesiogiai sprendžiant problemas.
Individuali socialinė pagalba (Soc. Case-work) remiasi principu – vienas su vienu (one to one), t.y. profesionalas ir individas. Ši pagalba padeda žmogui išvystyti savo asmenybę, kad jis galėtų harmoningai gyventi su jį supančiais individais ir aplinka, mobilizuoja ir kaupia žmogaus energiją, nukreipdama ją didesniems ir aukštesniems siekiams bei sveikesniems socialiniams santykiams.
Socialinės pagalbos grupinis metodas (Soc. group-work) remiasi socialinės pagalbos etika ir principais, bet pirmenybę teikia žmogaus potencijų išvystymui grupėje, santykiuose su kitais žmonėmis, išgyvenančiais panašią problemą. Ir čia vadovaujamasi ta pačia etika: pasitikėjimas ir žmogaus vidinių galių, dvasinio orumo, autonomijos pripažinimas; teisė savarankiškai apsispręsti ir pasirinkti sau tinkamą sprendimą; užsiangažavimo svarba. Pagalbos centre individas yra savo aplinkoj, o pagalbos tikslas – padėti žmogui atskleisti savo vidines galias, siekti pagerinti savo santykį su kitais, taip pat savo socialinį funkcionavimą bei sukurti geresnes sąlygas savo gyvenamojoje socialinėje aplinkoje.

1 dalis.

9 dalis.

Darbo dalis patalpinta: 2015-03-05